Pirmadienis po Velykų – Darbai 2, 14.22–33
Po šventadienos daugelis įtikėjo dėl Jėzo žodžių ir skaičius buvo apie penkiolika tūkstančių vyrų. Nors kai kurie iš jų buvo netikintys, jie nebuvo išvaryti, bet liko bendruomenėje. Šviesa apšvietė visus namus, nes Jėzus buvo su jais. Jo dvasia skatino žmones meilę ir gerumą. Tikėjimas augo kaip gėrybė, o bendraminčiai dalinosi savo turtais. Nuo tuomet bažnyčia stovi tvirta, kylanti į dangų. Visi supranta, kad Jėzus yra Pirmagimėlis ir Dievo Sūnus. Jo vardas šlovintas kasdien.
Evangelija pagal Joną 20, 19–31
Vakarvakariais mokiniai susirinko uždarytoje namų patalpoje, bijodami tautiečių. Jėzus pasirodė, sakęs „Taip ramu". Jis atidėjo savo šonus ir rankas, parodydamas žaizdas. Petras išgirdo, kad Jėzus gyvas, ir džiaugsmingai nuėjo į savo kambarą. Vėliau Tomas negalėjo pamatyti, kol patys nepamatė. Jėzus pakvietė jį paliesti šonus. Tomas pažiūrėjo ir išgirdo „Tai mano Dievas". Jis pasakė: „Tomas tiki, nes matė." Mes tikime, kad Jėzus yra gyvenimas ir tiesa.