Pirmadienis po Velykų – Darbai 2, 43–47; Psalmas 117(118), 1–2.4–6; Evangelija pagal Joną 20, 19–23
Didžiojo sekmadienio naktį daugelis žmonių susibūrė su džiaugsmu ir šviesa, nes jie buvo apšviesti Kristaus tiesos. Žmonės nuolat ieškojo Viešpaties veido ir meldėsi jį gerbiantys. Jie buvo laimingi, nes jų širdyse gyveno viltis ir meilė. Krikšto keliautojai susirinko kartu, kad dalintųsi suvisais džiaugsmu ir ramybe. Visi sutiko vienas kitą su pagarba ir mylėjimu. Jie suprato, kad tikėjimas yra pagrindas gyvenimui. Šviesa šviečia kasdienėje veikloje ir skatina žmones gerbti Dievo valią.
Evangelija pagal Joną 20, 19–23
Pirmadienio vakarą, sekmadienio naktį, susirinkę mokiniai, uždarė duris ir meldėsi su Marija Magdalita bei kitais. Jėzus atsirasė tarp jų ir sakė: „Taika jums!" Tuomet jiems parodė savo rankų ir šonų žaizdas. Mokiniai pasakė: „Tai mūsų Viešpats!" Paskui Jis sakydamas: „Kadangi jūs manite, kad aš esu Gyvybės Šaltinis, tai turite manyti, jog jūsų darbai turi būti geri." Jis taip pat sakė: „Jei neatei į pasaulį per šviesą, tu nebus laimingas."