Lietuva priėmė krikštą 1387 metais – paskutinė krikštijama tauta Europoje. Per šešis šimtmečius katalikybė tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi.
Lietuva priėmė krikštą 1387 metais – paskutinė krikštijama tauta Europoje. Per šešis šimtmečius katalikybė tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi: ji saugojo kalbą ir raštą, lydėjo per sukilimus ir tremtis, išliko net sovietų persekiojimų akivaizdoje.
## Krikštas 1387 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą, 1387 m. sausio 17 d. paskelbė Lietuvą krikščioniška valstybe. Jis asmeniškai krikštijo tūkstančius žmonių Vilniuje, liepė griauti pagonių šventyklas ir statyti bažnyčias.
Tačiau krikštas nebuvo momentinis – jis vyko palaipsniui per kelias dešimtis metų. Žemaitija buvo pakrikštyta tik 1413 metais. Krikščionybė skverbėsi į kaimo gilumą lėtai, susipindama su sena baltų pagonybe.
## Reformacija ir kontrreformacija
XVI amžiuje Reformacija pasiekė ir Lietuvą. Daugelis bajorų perėjo į protestantizmą. Tačiau katalikų Bažnyčia Lietuvoje nebuvo sunaikinta – jėzuitų ordinas, atvykęs 1569 metais, organizavo kontrreformaciją: statė mokyklas, leido knygas, mokė žmones. Jėzuitai įkūrė Vilniaus akademiją (1579 m.) – pirmąjį universitetą Lietuvoje.
Iki XVII amžiaus pabaigos Lietuva vėl buvo tvirtai katalikiška šalis.
## Rusų valdžia ir tikėjimo išsaugojimas
XIX amžiuje, Lietuvai esant carinės Rusijos valdžioje, katalikybė tapo tautos išlikimo simboliu. 1864–1904 metais buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis – bet knygnešiai slapta gabeno knygas iš Mažosios Lietuvos. Bažnyčia ir tikėjimas buvo erdvė, kur lietuvis galėjo būti lietuvis.
## Sovietinis persekiojimas
1940–1990 metais sovietų valdžia persekiojo Bažnyčią: kalino kunigus, uždarė seminarijas, konfiskavo bažnyčias, draudė religinį auklėjimą. Bet tikėjimas išliko. „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika" – savilaidos leidinys, slapčia platintas nuo 1972 m. – dokumentavo persekiojimus ir pasiektų pasaulį.
## Nepriklausomybė ir atgimimas
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Bažnyčia atgavo laisvę. Šiandien Lietuva yra daugiau nei 80% katalikiška šalis. Šventovės pilnos žmonių per šventes, piligrimystės tradicijos atgimsta, jaunas kunigų ir vienuolių kartas auga.
Lietuvos katalikybė – tai ne tik religija. Tai tautos atmintis, kalba, Donelaitis, Maironis, Basanavičius, kryžiai ir Rūpintojėliai.
## Krikštas 1387 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą, 1387 m. sausio 17 d. paskelbė Lietuvą krikščioniška valstybe. Jis asmeniškai krikštijo tūkstančius žmonių Vilniuje, liepė griauti pagonių šventyklas ir statyti bažnyčias.
Tačiau krikštas nebuvo momentinis – jis vyko palaipsniui per kelias dešimtis metų. Žemaitija buvo pakrikštyta tik 1413 metais. Krikščionybė skverbėsi į kaimo gilumą lėtai, susipindama su sena baltų pagonybe.
## Reformacija ir kontrreformacija
XVI amžiuje Reformacija pasiekė ir Lietuvą. Daugelis bajorų perėjo į protestantizmą. Tačiau katalikų Bažnyčia Lietuvoje nebuvo sunaikinta – jėzuitų ordinas, atvykęs 1569 metais, organizavo kontrreformaciją: statė mokyklas, leido knygas, mokė žmones. Jėzuitai įkūrė Vilniaus akademiją (1579 m.) – pirmąjį universitetą Lietuvoje.
Iki XVII amžiaus pabaigos Lietuva vėl buvo tvirtai katalikiška šalis.
## Rusų valdžia ir tikėjimo išsaugojimas
XIX amžiuje, Lietuvai esant carinės Rusijos valdžioje, katalikybė tapo tautos išlikimo simboliu. 1864–1904 metais buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis – bet knygnešiai slapta gabeno knygas iš Mažosios Lietuvos. Bažnyčia ir tikėjimas buvo erdvė, kur lietuvis galėjo būti lietuvis.
## Sovietinis persekiojimas
1940–1990 metais sovietų valdžia persekiojo Bažnyčią: kalino kunigus, uždarė seminarijas, konfiskavo bažnyčias, draudė religinį auklėjimą. Bet tikėjimas išliko. „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika" – savilaidos leidinys, slapčia platintas nuo 1972 m. – dokumentavo persekiojimus ir pasiektų pasaulį.
## Nepriklausomybė ir atgimimas
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Bažnyčia atgavo laisvę. Šiandien Lietuva yra daugiau nei 80% katalikiška šalis. Šventovės pilnos žmonių per šventes, piligrimystės tradicijos atgimsta, jaunas kunigų ir vienuolių kartas auga.
Lietuvos katalikybė – tai ne tik religija. Tai tautos atmintis, kalba, Donelaitis, Maironis, Basanavičius, kryžiai ir Rūpintojėliai.