Trečiadienis po Velykų - Darbai 17, 30–34; Psalmas 28 (29); Romėnams 6, 3b.7-11; Evangelija pagal Joną 3, 15a.31-36
Dievo teismui nėra jokio laiko ribojimo, nes visą žemę jis apgaubia mintis ir gali ją pažinti. Kiekvienas turi atsakyti už savo darbus. Kai kurie iš tų žmonių buvo nepatikimi, nes jie nebuvo tikri Dievo dovanos, o kiti – gerbėjo Dievą. Paulius ragina mus būti stiprūs ir ištikimi, kad nebūtume baigtiniai nuopoliuose. Mes turime pasitikėti Dangaus Karalystėje esančiais dalykais.
Evangelija pagal Jono 21, 1–9
Po Velykų švenčių apaštalas Jonas ir kiti Jėzaus mokiniai buvo prie jūros Tiberijaus. Tas pats Jėzus, kuris prieš tai miręs atgimdamas iš mirties, dabar vėl pasirodė jiems ten. Keli kartai jie žvejavo be sėkmės, kol Jėzus paragino juos mesti tinklus į gylį. Tada jų tinkle buvo daug žuvų, kiekvieno tipo po du šimtus ir daugiau. Žuvis neužgriuvo dėl didelio skaičiaus. Tie žmonės pažvelgę į jūrą matė, kad jie yra išgelbėti nuo mirties. Jėzus juos vėl ragino žvejauti.