🔊 Klausyti skaitymo
Pirmadienis po Velykų – Darbai 2, 14.22-33
Po Velykų šventės šviesa išlieka. Jėzaus kėlimas iš mirusiųjų parodo Dievo meilę ir gyvybę. Jėzus buvo matomas daugeliui liudytojų. Dievas davė daug ženklų, kad visi tiktų įsitikinti. Jėzus pasirodė savo apostolams, kurie buvo su jais. Jis pasveikino juos ir patvirtino savo kilmę iš dangaus. Šie įvykiai patvirtina, kad Jėzus tikrai atgijo. Krikščionys švenčia šią dienos šventę, minėdami Jėzo aukojimą. Dievo meilė yra begalinė ir amžina. Mes turime džiaugtis šia naująja gyvenimo perspektyva. Jėzus mums yra geras pavyzdys. Jo meilė mus ragina mylėti vienas kitą. Ši diena mus kviečia atsikelti ir eiti toliau. Dievas mus laukia su atvirais rankomis. Jis nori, kad mes visada jaustumės jo buvimą. Tikėjimas yra svarbiausia mūsų gyvenimo dalis. Mes turime pasitikėti Dievo planais. Jėzus mus vadovauja į amžinybę.
Evangelija pagal Jonas 21, 15-19
Po to Jėzus pakvietė Petro ir kitus, kurie buvo su juo, ir sako: „Eikite į galvą." Jėzus klausia Petro: „Petrų, ar tu mane myli?" Petras atsako: „Jėzau, Tu žinai, kad Tave myliu." Jėzus sako: „Pasiųk mylėjimą savo broliui." Jėzus pakartoja klausimą dar du kartus. Petras supranta, kad Jėzus nori jį išmokyti meilės. Jėzus kalba apie savo ateitį ir Petro mirtį. Petras supranta, kad Jėzus žino jo širdį. Jėzus ragina Petrą būti kantriu ir meilėjusiu. Šie žodžiai tampa mums svarbiausia pamoka. Mes turime mylėti Dievą ir savo brolius. Meilė yra didžiausia dovana, kurią mes galime duoti. Jėzus mums rodo, kaip gyventi šventą